Hidrolatai
Kvapusis vanduo (hidrolatas) paprastai gaunamas distiliacijos būdu iš įvairių augalų žiedų, lapų, šaknų, žievės ir pan. Taip vadinama vandeninė fazė, kuri gaunama eterinių aliejų gamybos metu. Kvapioji augalinė žaliava distiliato vandeniui suteikia ne tik puikų kvapą, bet ir biologiškai aktyvių medžiagų, teigiamai veikiančių mūsų organizmą. Kvapiojo vandens aromatas gali šiek tiek skirtis nuo eterinio aliejaus kvapo, yra subtilesnis, ne toks aštrus, su papildomais kvapų tonais.
Kitas būdas kvapiesiems vandenims gauti – tai tiesioginė šviežios augalinės žaliavos distiliacija vandeniu. Taip gaunamas geriausios kokybės kvapusis vanduo, o ne šalutinis eterinio aliejaus gamybos produktas. Rinkoje pasitaiko ir hidrolatų, gautų iš sudžiovintos augalinės žaliavos. Tokiu būdu gaunamas kvapusis vanduo yra blogesnės kokybės ir aromato. Tačiau pats prasčiausias variantas – tai hidrolato „sukonstravimas“ iš eterinio aliejaus, vandens ir priedų (emulsiklių, konservantų). Toks vanduo kvepia, tačiau neturi svarbių mūsų organizmui, tik vandenyje tirpstančių medžiagų ir tos gyvybinės jėgos bei aromato, kaip tikras, iš šviežių augalų distiliuotas produktas.
Hidrolatai ne tik maloniai kvepia, bet turi ir daug vertingų mūsų organizmui savybių.
Jie gali būti naudojami tiek patys vieni, tiek kaip sudedamoji dalis įvairių odos priežiūros priemonių gamyboje. Tai švelnus tonikas, drėkinantis, minkštinantis ir gaivinantis mūsų odą, ypač tinkamas sausoje aplinkoje, po saulės vonių. Tinka makiažui nuvalyti, taip pat kaip losjonas po skutimosi. Naudingas plaukams, minkština, suteikia blizgesį. Specialistai pataria šiuo vandeniu nuvalyti (apipurkšti) veidą, o po to tepti aliejų ar kremą.
Tai puikios gamtos dovanos mūsų odai, plaukams bei visai savijautai pagerinti.