Įdomu

Eteriniai aliejai: nuo senovės Egipto iki dabar



Kaip žinoma iš senovės Egipto papirusų, Kinijos ir Indijos rankraščių, eteriniai aliejai dėl savo kvapiųjų ir gydomųjų savybių buvo išgaunami ir naudojami jau keli tūkstantmečiai prieš Kristų. Ir labai vertinami! Aliejų gamybos paslaptys buvo griežtai saugomos. Egipto faraonai žydrojo lotoso aliejų keitė į auksą ir kitas prekes. Per dykumas traukdavo karavanai, apkrauti prieskoniais, balzamais, mira ir kitais kvapiaisiais aliejais. Vadinasi, jau prieš tūkstantmečius aliejai buvo gaunami pramoniniu būdu ir buvo vienas iš natūrinių mainų objektų. Eteriniai aliejai dažnai minimi ir Biblijoje. Visiems žinoma istorija apie tai, kaip gimusį Kristų aplankė trys karaliai, dovanų atnešdami aukso, smilkalų ir miros (šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog šie aliejai - vieni stipriausių imuninės sistemos stimuliatorių bei antiseptikų). Kvapieji aliejai buvo vertinami labiau už auksą. Senovės Egipte aliejai buvo naudojami ne tik gydymui bei kosmetinėms reikmėms, bet ir balzamavimui. Faraonams juos net į amžino poilsio vietą įdėdavo. 1922 m. atidarius kapavietę, buvo rastas indas su puikiai išsilaikiusiu kvapiuoju aliejumi. Rasti papirusai, kuriuose aprašytos eterinių aliejų gydomosios savybės bei kosmetinės priemonės ir vaistai, kurių sudėtyje jų yra. Mūsų senieji protėviai žinojo šių gamtos dovanų vertę. Kaip vieną iš labiausiai vertinamų Rytuose galima paminėti sandalmedžio aliejų, kuris gaunamas iš šių medžių šerdies. Jis buvo naudojamas, esant įvairaus pobūdžio infekcijoms, depresijai, nervinei įtampai, taip pat religinėse apeigose, budizmo praktikoje (meditacijai). Senovės išminčiai sakė, kad jis ramina kūną ir išvalo dvasią. Epidemijų metu aliejais (pvz., gvazdikėlių, rozmarino) buvo aptepamos durų staktos, patalpos dezinfekuojamos naudojant smilkalus. Dauguma sukauptų vertingų žinių buvo prarasta vėlesniais amžiais. Ypač žmonės primiršo augalinius aliejus, ėmus smarkiai vystytis naujoms technologijoms, mokslo pasiekimams, atsiradus daugybei naujų medžiagų, kuriomis bandyta pakeisti natūralius produktus.

Eterinių aliejų atgimimas prasidėjo 20-o amžiaus pradžioje. Istorija tvirtina, jog pradžią tam davė prancūzų kosmetikas ir chemikas Rene Gattefosse, pastebėjęs, kad levandų aliejus greitai išgydė jo rankos nudegimą. Ėmęsis tyrinėti šį aliejų, mokslininkas aptiko, jog jis turi antibakterinių, antiseptinių savybių, mažina uždegiminius procesus, regeneruoja odos audinius.
Šiuolaikiniai klinikiniai tyrimai įrodė, kad eteriniai aliejai turi savybių, stimuliuojančių imuninę sistemą, antiseptinių, antioksidacinių, stabdančių mikrobų, grybelių, virusų dauginimąsi, mažinančių uždegiminius procesus, lengvinančių raumenų skausmus. Be to, jie veikia mūsų nervų sistemą, mažina nuovargį, ramina, tonizuoja, padeda, esant depresijai ir stresui, kaip sakydavo senovės išminčiai, „išvalo protą ir jausmus".
Kaip jau buvo minėta, eteriniai aliejai žmonijos vartojami jau tūkstančius metų įvairiausioms reikmėms. Mūsų amžiuje, pasinaudojant mokslo pasiekimais ir protėvių sukaupta patirtimi, eterinių aliejų savybės ir panaudojimo galimybės buvo įvertintos iš naujo.
Dabar žinoma ir įvairiose srityse naudojama keli šimtai eterinių aliejų. Kosmetikos ir kvepalų priemonių gamintojai aliejus vertina dėl jų teigiamo poveikio odai ir plaukams bei švelnaus, egzotiško aromato, veikiančio žmonių nuotaiką bei emocijas. Buitinės chemijos gaminiuose eteriniai aliejai naudojami kaip kvapų suteikėjai, be to, kai kurie aliejai atbaido vabzdžius (repelentai).
Daug aliejų sunaudojama farmacijos pramonėje kaip sudėtinės vaistų dalys (ypač populiarūs eukaliptų, ramunėlių, valerijono, kamparo, pipirmėčių aliejai).
Maisto ir gėrimų gamyboje eteriniai aliejai naudojami kaip natūralios kvapą ir skonį suteikiančios medžiagos (krapų, kalendrų, pelynų, citrusinių vaisių, lauro, mėtų ir kt).
Dabartiniu metu labai išpopuliarėjo aromaterapija.